Kiekvieną vasarą dažną abiturientą sėkmingai įstojusį į norimo universiteto specialybę aplanko klausimas – gyventi bendrabutyje ar nuomuotis butą? Vienareikšmiško atsakymo žinoma niekada negali būti – nemaža dalis dar prieš paduodami prašymus į aukštasas mokyklas jau žino, kur jiems mieliau gyventusi. Tačiau ką daryti neapsisprendėliams? Pakalbinau keletą pažystamų būsimų antrakursių – trečiakursių ir paprašau pasidalinti mintimis.
Bendrabutis visada pigiau.
Nereikia suvokti aukštosios matematikos tam, kad suprastum, jog bendrabutis atsieina nuo 3 iki 10 ir daugiau kartų pigiau, nei buto nuoma. Tačiau ar taip pigu kaip atrodo? Tikrai taip – tik ne taip ženklai, kaip atrodo. Bendrabutyje nereikia mokėti už komunalinius patarnavimus, internetas dažniausia nemokamas ir gana greitas, tačiau gyvybinės erdvės stoka tikrai jaučiama, nes viename kambariuke gyvenama po du ar tris. Jei komfortą paverstume piniginiais vienetais, o jo netekimą vertintume kaip asmeninius kaštus, tokius pat kaip ir mokestis už „baraką“ – kainų skirtumas tarp buto ir bendrabučio nebeatrodytų toks ženklus.
Bendrabučio pliusai atsveria minusus?
Jei jums nė motais, kad dažname bendrabutyje teks dalintis sanitariniais mazgais ir virtuvėle, jei ne su visu aukštu, tai bent su kaimyninio kambario gyventojais, nesibaiminate ramybės stokos ir jūsų kambarį aplankančių prašalaičių?
Bendrabutis turi ne tik minusų – nemažą yra teigiamų dalykų kurių gyvendami nuomuojamame būste turbūt nerastute:
1. Dažniausia menkas atstumas iki mokymo įstaigos
2. Konsultacijų galimybė pas vyresnėlius
3. Galimybės papramogauti (neveltui sakoma, kad „barake“ visada kažkas vyksta)
4. Bendruomeniškumas ir naujų pažinčių galimybė.
5. Galimybė sutaupyti – nesigilinant į komforto stoką.
Verdiktas?
Jei esate pedantiškas, gerai finansiškai apsirūpinės ramybės mėgėjas, tada galbūt bendrabuti reikėtų palikti kaip atsarginį variantą. Žinoma bendrabutis turi nemažai pliusų, tačiau kartais gali tekti pakovoti už savo teises, nes deja ne visi bendrabučio gyventojai visada būna tolerantiški. Spręsti jums…
Svarbiausią ką privalote žinoti gyvendami bendrabutyje:
1. Netinkamą kambarioką galima pakeisti arba persikraustyti kitur.
2. Bendrabutis kaip ir bet kuri kita erdvė privalo laikytis įstatymo kuris draudžia drumsti viešąją tvarką.
3. Ramybės gali ir nebūti, bet dažnas universitetas turi visą parą veikiančią biblioteką…
Už pasidalinimą mintimis dėkoju kolegoms studentams: Gintautui, Mindaugui, Dariui, Laurynui ir Vaidui. Šio įrašo tikslas – padėti apsispręsti busimiems pirmakursiams. Jei turite kuom papildyti – raštelkite komentaruose.
fotografiją pasiskolinau iš efoto – autorius Audronė Selevaitė
Tags: bendrabutis, buto nuoma, studentai, Studijos
Na nėra ten jau taip pigiau ir kaip vardini daug privalumų. Susirandi skelbimus “Kambarių nuoma” ir už 250-400Lt randi kambarį pas kokią močiutę. Ir ramu ir visi patogumai ir su niekuo dalintis nereikia. Čia aišku nuo žmogaus priklauso ką jis rinksis. Jei nori būt tikru studentu ir ne tik studijuoti bet ir studentauti – eini į bendrabutį, jei nori tik studijuoti ir patogiai gyventi – eini pas močiutę. Na kam tėvai gali skirti po 700lt/mėn aišku gali iš vis prabangiai visą butą nuomotis
Pats gyvenau pas močiutes visus 4ris studijų metus
Gyvenu viename iš saulėtekio šešiolikaaukščių (kaip fotkėj, žodžiu, niujorke
).
Šiaip skiritinguose barakuose sąlygos ir tvarka labai skiriasi.
Sakyčiau, pvz niujorke vyrauja daugiau ramybė, o kai nuvarau į kamčiatką (dvylikaaukščiai itam saulėtekio gale), tai bent vgtu bendrabučiuose per naktis ko tik nebūna ;D
Labai daug kas priklauso nuo kambariokų. Jei paklius geri, tai nebus nei bardakų, nei įkyrių nekviestų prašalaičių, na viskas ok. Priklausys nuo pačių gyvenimo būdo.
Erdvė irgi sąlyginis dalykas. Pradžioj atrodo keistoka mažoj patalpėlėj tryse susigrūdus gyvent.. Bet va, paskutinius šių metų mėn kambariokai buvo išvykę, gyvenau vienas, ir man to nediduko kambario jau net per daug buvo, vistiek pagrinde prie stalo ir lovoj laikas leidžiamas…
Vonia, virtuvė, viskas kaip ir ok.. Gal tik su tualetais nelabai, turi jie savybę apsiteršt greit…
Žiemą su šiluma nelabai.. Niujorke tenka su keliais megztiniais būt ir grūdintis.. Tikrai per vėsu.. Užtat kamčiatkoj net per karšta.
Joa, bendrabučiai jėga, ten visada kažkas vyksta xDD
Na į pliusus įtraukčiau pirmiausia tai, kad gyvenant bendrabutyje, bet kuri problema gali būti išsprendžiama max per pusvalandį. Jei esi bendraujantis ir turi bent kelis gerus draugus savo bendrabutyje, tai reiškia, kad realiai tavo draugai yra visas bendrabutis (o dažniausiai ir aplinkiniai bendrabučiai), nes tavo draugai turi savo draugų, tie – dar kitų, ir t.t. Socialinis tinklas toks
Taigi, nesvarbu ko prireiks – konspektų, maisto, pinigų, patarimo, drabužių, batų, baldų, TV, kompo, darbo, pinigų, nuolatinio viešojo transporto bilieto, vakarėlio, alkoholio, merginos/vaikino – praktiškai anything – tereikia netylėti, o pasitaikius progai irgi kam nors padėti 
Man bendrabutis buvo socializacijos mokykla – tiek skirtingų žmonių su skirtingais požiūriais, nuomonėmis, pasaulėžiūromis…
Tėvelių vaikučiams, mažų miestelių ir kaimų gyventojams, pasipūtėliams, pasikėlėliams ir visokiems lepūnėliams bendrabutis yra pati geriausia gyvenimo mokykla. Žmonėmis patampa
Komforto trūkumas – tiesa, nors labiau tai pavadinčiau asmeninės erdvės trūkumu. Nėr jau dabar tie bendrabučiai tokie baisūs fizinio komforto prasme, kaip seniau. Bet tiems, kas mėgsta pabūti su savimi, gali kilti problemų psichologinio komforto prasme… Geriau tada pas bobutę gyventi
Įpratusiems kasdien mokytis gali būti sunku palaikyti grafiką, nors daug kas priklauso nuo kambariokų. Tačiau sesijos metu mokosi beveik visi, bendarbutis aprimsta, ir tuomet tikrai dauguma supras norą daugiau parymoti prie knygų. Juk visi ten dėl to paties
Apibendrinant, siūlyčiau bent pirmą-antrą kursą pagyventi bendrabutyje. Tikrai vertinga gyvenimiška patirtis ir milijonai kontaktų, kurie praverčia net po kelių metų.
Sorry už ilgą comment’ą, bet pats prisiprašei pasiūlęs papildyti ;D
[...] Negyvenau bendrabutyje, nes gyvenau ir studijavau Vilniuje, bet gailiuosi. Ne dėl linksmybių – dėl adaptacijos ir [...]
Aš 4 metus pragyvenau bendrabutyje… Kai reikėdavo mokytis, galima būdavo rast kur ramiai pasimokyti. Privalumas, kad visada ir bet kuriuo paros metu gali gauti užrašus, bendramokslių ar vyresnių konsultacijas ir t.t. Jei baigėsi maistas ir tingisi eit į parduotuvę, gali pas kaimynes gauti ko nors valgomo. O jei reikia kompanijos ar ši aip liūdna pasidaro, žmonių toli ieškot nereikia. Už tenka į koridorių išeit ir pabelst į artimiausias duris. Buvo smagu. Gerai, kad sesuo nepriėmė gyvent ir liepė gyvent bendrabuty…
Prieš studijų pradžią teko dilema – bendrabutis ar kambario nuoma. Pasirinkau bendrabutį ir dabar, jau praėjus keliems metams po bakalauro studijų, galiu pasakyti, kad gyvenimas bendrabutyje buvo smagiausia patirtis mano gyvenime. Nesakau, kad ten viskas tik gerai, būdavo, kad žiauriai užknisdavo šurmulys, kambariokų bezdalai, jų panos ir svečiai, kaimynų baliai naktimis prieš tavo egzus,savaitgalio rytais nenorintys įleisti į bendrabutį budėtojai, pastoviai dingstantis aliejus ir t.t.
Bet jei vėl kas grąžintų atgal tuos kelis metus ir reikėtų rinktis – be jokių abejonių, tiktai BARAKAS! 
galima ir iš nuomojamo buto padaryti bendrabutį, kuriame gyventų tikrai per daug žmonių
bet žmogus įdomus padaras, gali priprasti visur, arba persikelti. Tad pasilieku prie nuomonės, kad jei jau studijuoji, gali įkelti koją į bendrabutį bent jau pusmečiui. Niekada negali žinot, gal patiks
Va, galiu įdėt nuorodą apie savo gyvenimėlį bendrabutyje – http://ligita.xz.lt/bendrabutis-–-suplyses-linoleumas-pamisimas-del-krepsinio-ir-dingusi-vista/ Bet čia tik truputį papasakojau, o apačioj esančiame skyrelyje “Tik faktai” informaciją turbūt reikėtų pakoreguoti.
Atsikraustęs į Vilnių pradėjau iš karto gyventi bute. Visiškai netraukia barakęs manęs, ypač po to gyvenimo. Gyveni kaip nori, niekas proto neknisa (jei kambariokai/butokai geri).
Geriausiai vistiek namie.
)
He, nevisada bendrabutis būna arti universiteto, čia jau ir nuo šalies, ir nuo miesto priklauso.
Pats nuomuojuosi, o ne bendrabutyje gyvenu. Maniau, kad mano vizija apie bendrabučius yra kiek per daug pilka, tad pasiteiravau pažystamų kuriems teko pabūti tiek nuomininkais, tiek pagyventi bendrabutyje. Kaip jie viską apibūdino, taip ir užrašiau